aerātus lotyniškai reiškia „iš bronzos“; žodis kilęs iš aes: bronza ar varis, taip pat ankstyviausi Romos pinigai. Bronzą Roma skyrė tam, kas turėjo būti išgirsta, ir tam, kas turėjo išlikti.
Tokį darbą sau ir išsikėlėme: mūsų įrankiai perima rutiną, kad žmogiškoji dalis – tai, ką verta išgirsti ir prisiminti – skambėtų ir išliktų. aeratus – tai bronza, kuri leidžia jai skambėti ir ją išsaugo.
Palikta lauke, bronza nelieka bronzinė. Ji žaliuoja lėtai ir niekada tolygiai: patina auga švelniomis dėmėmis visur, kur metalą palietė oras, laikas ir rankos.
Taip mes naudojame spalvą. Kvadratinė plytelė yra tai, ką kuria aeratus: tikslu, patvaru, pakartojama. Patina yra tai, ką prideda gyvenimas: žmonės, darbas ir naudojimas, susikaupiantys aplink įrankį. Plytelės atlieka pasikartojantį darbą, o švelni žaluma žymi žmogiškąją dalį.
Tylu, patikima, sukurta ilgam.
- Bronza
- Bronza yra nauja. Naujas patarimas, kitas žingsnis.
- Žalia
- Žalia yra išlikusi. Baigtas žingsnis, patarimas, kurio paisėte, atliktas darbas.
Patiną matysite tik už to, kas jau išgyventa: tikros nuotraukos, baigto darbo, rezultatų. Niekada už tuščios formos ar mygtuko. Spalvų tyrimai dar jauni (Elliot ir Maier, 2014), todėl tai mūsų pasirinkta metafora, o ne teiginys apie jūsų mąstymą.